TIG suvirinimas — Suvirinimo metodai

TIG reiškia inertinių dujų suvirinimą — tai metodas, pagal kurį visi kiti turi lygiuotis. Suvirinant , dega tarp netirpstančio ir ruošinio. Inertinės dujos — dažniausiai — saugo ir elektrodą nuo atmosferos.

Svarbiausia: elektrodas netirpsta. Tu valdai ir šilumos įvedimą visiškai nepriklausomai nuo priedo, kurį ranka kaip įvedi į vonią. Tai suteikia tokį valdymą, kokio neturi joks kitas metodas — todėl TIG yra karališkoji disciplina šaknims, ploniems lakštams ir aukštos kokybės siūlėms.

Poliškumas ir jungtys: kas kur jungiama?

TIG galioja tvirta taisyklė: Masė jungiama prie pliuso, degiklis prie minuso (nuolatinė srovė, elektrodas minus = DC−). Daugelis modernių inverterių turi simetriškas jungtis — abi atrodo vienodai, nes iš pradžių buvo skirtos rankiniam . Jei TIG simbolis ant prietaiso nusitrynęs, padės žvilgsnis į dujų jungtį: ji visada yra tiesiai šalia minuso.

Be to: masės spaustuką kabink kuo arčiau siūlės! Kiekviena suvirinimo srovė sukuria elektromagnetinį lauką. Jei masę pakabinsi per metrus toli, priversi srovę eiti didžiulį aplinkinį kelią — pasekmė bus magnetinis pūtimas (Arc Blow): šokinėja, trūkinėja, taško į šoną.

Elektrodo skersmuo ir srovės stipris

Nykščio taisyklė: volframo elektrodo skersmuo (mm) padaugintas iš 100 duoda apytikslį maksimalų srovės stiprį. 1,6 mm elektrodas atlaiko iki maždaug 160 A, 2,4 mm elektrodas — apie 240 A. Pasirinkus per ploną, elektrodas ištirpsta rutulio pavidalu ir palieka volframo intarpų siūlėje. Esant didesnėms srovėms, mažo standartinio degiklio nebeužtenka — tada reikia didesnio degiklio arba vandeniu aušinamo žarnų paketo, kitaip degiklis išdegs tau rankoje.

Volframo elektrodas: spalva išduoda dopantą

Elektrodas legiruotas oksidais, kurie pagerina uždegimą ir padidina srovės apkrovą. Spalva elektrodo gale nurodo rūšį (pagal ISO 6848):

• Raudona (2 % torio) ir oranžinė (4 % torio): Puikus ilgaamžiškumas, labai stabilus , didelė srovės apkrova — anksčiau standartas DC. Bet: toris yra radioaktyvus ir nuodingas. Šlifavimo dulkių negalima įkvėpti. Dėl spinduliuotės ir utilizavimo jie traukiasi.

• Pilka (2 % cerio): Modernus visrounderis — neradioaktyvus, geras uždegimas net esant mažoms srovėms, tinka AC ir DC. Klasikinis torio pakaitalas.

• Mėlyna (2 % lantano) ir auksinė (1,5 % lantano): Neradioaktyvios, labai geras uždegimas ir didelė apkrova — taip pat įprastas torio pakaitalas.

• Balta (cirkonio): AC aliuminiui — labai stabili, rutulio formos elektrodo smailė.

• Žalia (grynas ): Klasika AC aliuminiui, bet mažesnė srovės apkrova.

Įsidėmėk: daugumoje dirbtuvių pilka (cerio) ir mėlyna (lantano) jau seniai pakeitė raudonus ir oranžinius torio elektrodus — tokia pat galia, bet be radioaktyvumo. Kas dar šlifuoja torį, būtinai turi naudoti siurbimą arba respiratorių.

Elektrodo išsikišimas: tavo dujų apsaugos skydas

Kiek elektrodas išsikiša iš dujų purkštuko, lemia dujų apsaugą. Nykščio taisyklė: išsikišimas maždaug atitinka vidinį dujų purkštuko skersmenį — standartiniam naudojimui 5–8 mm. Per daug išsikišęs elektrodas patenka į oro srautą, apsauginių dujų gaubtas nutrūksta, ir elektrodas iškart traukia deguonį — porėtos, oksiduotos, netinkamos siūlės.

Pagrindo spąstai

Varis ir aliuminis puikiai praleidžia srovę — bet taip pat ir šilumą. Pagrindas iš šių medžiagų akimirksniu ištraukia suvirinimo šilumą ir iš detalės: įsiskverbimo problemos, deformacija ir įtrūkimai. Geriau nikelio plokštė arba pinta nikelio kilimėlis — jie praleidžia srovę, bet blogai praleidžia šilumą, todėl proceso šiluma lieka detalėje.

Srovės rūšis lemia medžiagą

• Nuolatinė srovė, elektrodas minus (DC−): Plienui ir nerūdijančiam plienui. Didžioji šilumos dalis patenka į ruošinį, įsiskverbimas gilus ir siauras.

• Kintamoji srovė (AC): Aliuminiui ir magniui. Teigiama pusbangė suskaido kietą („katodinis valymas“), neigiama duoda įsiskverbimą.

Naudojama visur, kur turi būti švaru ir sandaru: nerūdijančio plieno vamzdynai, aliuminio konstrukcijos, titanas aviacijos pramonėje, ploni lakštai ir visur aukštos kokybės jungčių.

Modernūs aparatai: dažnis, charakteristikos ir impulsas

Srovės rūšis — tik pusė tiesos. Modernūs inverteriai duoda tau į rankas visą krūvą reguliavimo varžtų, kurie iš to paties padaro visiškai kitą įrankį. Kas juos pažįsta, iš savo aparato išspaudžia dvigubai — kas ignoruoja, važiuoja Formulės-1 automobiliu antru bėgiu.

AC dažnis: sutelkti

Esant , srovė kas sekundę kelis kartus šokinėja tarp pliuso ir minuso. Klasikiniai 50 Hz yra standartas. Modernūs aparatai leidžia pakelti dažnį — iki 100, 200, dažnai kelių šimtų hercų. Kas atsitinka? tampa siauresnis ir standesnis, jis susitelkia. Įsiskverbimas tampa gilesnis ir siauresnis, net siaurose siūlėse lieka švariai ant takelio, o ne šokinėja. Aliuminio tai reiškia: mažesnė plati suvirinimo vonia, mažiau šilumos šalia siūlės, mažiau nusidažymo spalvų — esant visiškam katodiniam valymui.

Charakteristika: stačiakampė, sinusinė ar trikampė?

Kai kuriuose aparatuose papildomai nustatai, kaip srovė teka kiekvienoje pusbangėje — kreivės formą.

• Stačiakampė (+/−): Srovė iškart šokteli iki maksimumo, ten laikosi ir tik persijungiant į priešingą pusę vėl nukrenta iki maksimumo. Agresyvi, kietas įsiskverbimas, maksimali jėga sulaužyti. Storesniam aliuminiui.

• Sinusinė (klasikinė): Srovė lėtai kyla ir lėtai krenta — tiek teigiamoje, tiek neigiamoje pusbangėje. Švelni, ramus , idealu plonai medžiagai ir jautrioms detalėms.

• Trikampė (+/−): Greitas kilimas, greitas kritimas — abiejose pusbangėse. Vidurys tarp stačiakampės ir sinusinės.

Geresni aparatai leidžia šias charakteristikas netgi derinti — taip kintamosios srovės suvirinimą nustatai tiksliai pagal konkrečią paskirtį.

Nuolatinė srovė: linijinė ar impulsinė?

turi du pagrindinius režimus. Linijinis dega pastoviu stipriu. svyruoja tarp dviejų verčių: aukšto impulso stiprio, kuris išlydo medžiagą, ir žemo bazinio stiprio, kuris leidžia voniai atvėsti, bet palaiko gyvą.

Dažnis — kiek kartų per sekundę impulsuojama — daugelyje aparatų nustatomas nuo 1 Hz iki daugiau nei 2 500 Hz. Esant 1–2 Hz aparatas dirba kaip siuvimo mašina: lašas, pauzė, lašas. Matai, kaip siūlė formuojasi žvynelis po žvynelio. Pasukus iki 2 500–3 000 Hz, lieka tik ultra aštrus pypsėjimas ir nuolat stabilus — švarios, lygios siūlės su mažu šilumos įvedimu.

TTP: vienas šūvis

Kai kurie aparatai papildomai siūlo TTP (vieną šūvį). Nustatai, kiek laiko turi degti — tada jis pats išsijungia. Trumpas, tikslus šūvis, mažai šilumos detalėje. Idealu dygsniavimui, ploniems lakštams ir visur, kur iš viso nesuteiki šanso išaugti. Kai kuriuose aparatuose vieną šūvį galima derinti su prisilietimo uždegimu — prisiliečiant elektrodu tiksliai ten, kur taškas turi atsirasti. Maksimalus tikslumas.

Kilimas ir kritimas: suvirinimas be pėdos reguliatoriaus

Ne kiekvienas turi pėdos reguliatorių. Su rankiniu mygtuku ant degiklio gali nustatyti kilimo ir kritimo laiką. Paspaudus mygtuką, srovė lėtai arba greitai kyla iki nustatyto maksimumo — pradeda švelniai, plona elektrodo smailė tausojama. Atleidus, srovė kontroliuotai vėl krenta iki faktinio išsijungimo. neužgęsta staiga, o užpildo galinį kraterį — jokių įtrūkimų pradžios siūlės gale.