Naudojami plienai
16MnCr5 ir kt.: minkštas vidus, kieta išorė
AI generated Įrankių plienai turi mažai anglies ir sukietinami beišlegiant tik po formavimo. Taip susidaro sitkus branduolys su paviršiumi – idealu krumpliaračiams ir velenams. svarbi būsena: minkštas gerai suvirinamas, grūdintas – rizikinga.
Šlifuojamieji plienai išsprendžia klasikinę problemą: krumpliaratis turi būti iš išorės kietas ir , o viduje – sitkus, kad smūgio metu nesulūžtų. Triukas vadinasi . Plienas pradeda nuo mažo kiekio (0,1–0,25 %) – minkštas ir sitkus. Po formavimo paviršius krosnyje, kuri atiduoda , „cementuojamas“: difunduoja į paviršinį sluoksnį. Po to – anglies turtingas paviršius tampa kietas kaip stiklas, o anglies neturtingas branduolys lieka sitkus.
Tipiški atstovai: , ir . ir manganas pagerina , papildomai – . Rezultatas matuojamas pagal – gylį, iki kurio siekia kietas sluoksnis. Visas procesas vadinamas , o grūdintas paviršius susidaro būdu.
Tau kaip suvirintojui svarbiausia, kokios būklės yra plienas. Minkštos pradinės būklės (neapdorotas) virinasi beveik taip pat paprastai kaip konstrukcinis plienas – mažas anglies kiekis daro jį gerai suvirinamą. Visai kas kita, kai detalė jau cementuota: kietas paviršinis sluoksnis su dideliu anglies kiekiu metu sudaro trapią ir trūksta. Suvirinimo siūlė taip pat negrįžtamai sunaikina cementuotą sluoksnį.
Taisyklė tokia: cementuotų dalių geriau nevirinti. Jei jau reikia, tai tik su , tinkamu priedu ir supratimu, kad grūdintas sluoksnis prie siūlės bus prarastas. Po detalę reikia iš naujo ir grūdinti, jei nori atgauti .