Ardantysis medžiagų bandymas — Medžiagų mokslas

Ardantysis bandymas reiškia: paaukojama bandinė, kad iš jos gautume konkrečius skaičius. Šie skaičiai yra medžiagotyrų kalba — jie yra kiekviename duomenų lape, kiekviename sertifikate ir kiekvienoje suvirinimo instrukcijoje. Tris bandymus turi mokėti perskaityti.

. Standartizuota bandinė (dažniausiai skersai siūlės) lėtai tempiama, kol nutrūksta. Matuojami trys rodikliai:

• (Re): įtempis, nuo kurio medžiaga pradeda liekamai deformuotis. Svarbiausias stiprumo rodiklis.

• (Rm): įtempis, kuriam esant bandinė trūksta. Visada didesnis už .

• (A): kiek bandinė išsitempė prieš trūkdama — deformuojamumo matas. Trapios medžiagos beveik nesitempia, kietos labai.

tempimo bandymas skersai siūlės yra standartinis įrodymas: Siūlė turi pasiekti bent stiprumą. Jei bandinė trūksta šalia siūlės , tai gerai; jei trūksta siūlėje, priedas buvo per silpnas.

. Bandinė su įpjova sulaužoma švytuokliniu plaktuku. Matuojamas džauliais — energija, kurią sugeria lūžis. Kuo daugiau džaulių, tuo kietesnė. Svarbiausia temperatūra: daugelis plienų kambario temperatūroje yra kieti, bet šaltyje tampa trapūs. Perėjimo temperatūra, kurioje smarkiai krenta, yra pagrindinis rodiklis žemos temperatūros taikymams (kriogenika, lauko darbai žiemą).

. Įspaudas (deimantas arba rutulys) apibrėžta jėga įspaudžiamas į medžiagą; įspaudo dydis nusako . Įprasti: Vickers (HV), Rockwell (HRC/HRB) ir Brinell (HB). matuojamas kaip linija per → → . Didžiausia vertė yra pagrindinis priėmimo kriterijus — per kieta reiškia ir įtrūkimų riziką.

Visi trys bandymai kartu duoda vaizdą: stiprumas (tempimo bandymas), (smūginis bandymas) ir kietėjimas (). Kas skaito šiuos skaičius, supranta kiekvieną medžiagos sertifikatą — ir žino, ar siūlė tikrai tinkama.