Kietumo anizotropija
Kietumo anizotropija: medžiagos kietumas kinta priklausomai nuo tyrimo krypties, ypač stipriai deformuotuose ar vienkristaliuose metaluose.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Kietumo anizotropija atsiranda dėl skirtingų kristalografinių orientacijų medžiagoje. Labai deformuotuose ar monokristaliniuose metaluose tam tikros kristalų ašys gali būti labiau deformuotos nei kitos, todėl kietumas pasiskirsto netolygiai.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Esant anizotropijai, kietumas įvairiomis kryptimis gali labai skirtis. Tai gali sukelti netikėtus įtrūkimus ar lūžius, ypač kai medžiaga veikiama įtempio ir neatsižvelgiama į tikrinimo kryptį. Be to, anizotropija gali apsunkinti kietumo laipsnio kontrolę dirbtuvėse.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Norint sumažinti anizotropiją, labai deformuotoms ar monokristalinėms medžiagoms reikia kruopščiai parinkti tikrinimo kryptį. Tai galima pasiekti atidžiai parenkant bandymo kryptį ir atsižvelgiant į deformacijos kryptį. Prireikus galima naudoti specialius tyrimo metodus, tokius kaip pralaidumo bandymas ar rentgeno struktūrinė analizė, anizotropijai kiekybiškai įvertinti.