Nusodinamasis kietinimas
Nusodinamasis kietinimas atsiranda dėl smulkiai pasiskirsčiusių, koherentinių išskyrimų metalo matricoje, kurie trukdo dislokacijų judėjimui ir padidina stiprumą.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Nusodinamasis kietinimas pasireiškia, kai metale susidaro antroji fazė, kuri tvirtai įsitvirtina matricoje. Šie išskyrimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl aušinimo ar cheminių pokyčių. Jie stabdo dislokacijų judėjimą metalo viduje ir padidina stiprumą.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Nusodinamasis kietinimas gali atsirasti, kai aušinimas yra nepakankamas arba nėra išskyrimo proceso. Jie padidina suvirinimo siūlės kietumą ir trapumą, o tai gali sukelti įtrūkimus ir lūžius. Svarbu kontroliuoti išskyrimo procesą suvirinant, kad būtų užtikrintas tolygus aušinimas.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Kad išvengtum nusodinamojo kietinimo, metalo aušinimas po suvirinimo turi būti kontroliuojamas ir lėtas. Tai galima pasiekti naudojant aušinimo vandenį arba aušinimo dujas. Temperatūra neturi kristi per greitai, kad būtų užtikrintas tolygus išskyrimas. Esant sunkiai kietinamiems plienams ypač svarbu stebėti išskyrimo procesą ir reguliuoti aušinimą.