Austenitasą formuojantys elementai
Austenitasą formuojantys elementai yra legiravimo elementai, kurie stabilizuoja austenito gardelę. Jie perkelia virsmą į žemesnes temperatūras, todėl aušinant susidaro mažiau kieto martensito. Dėl to suvirinimo siūlė išlieka tvirta ir mažiau linkusi įtrūkti.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Nikelis, manganas, anglis ir azotas tirpsta austenite ir praplečia jo egzistavimo sritį geležies-anglies diagramoje. Jie sumažina kritinę aušinimo temperatūrą, kurioje austenitas virsta feritu arba martensitu. Taip išlieka kfz (kubiškai įcentruota) gardelė net kambario temperatūroje. Ši fazė yra minkštesnė, kietesnė ir nemagnetiška.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Austenitasą sudarantys elementai sumažina kietumą ir įtrūkimų riziką šilumos poveikio zonoje. Per didelis kiekis (ypač austenitiniuose Cr-Ni plienuose) gali sukelti karštuosius įtrūkimus. Priežastis: gryna austenito struktūra stingsta stambiagrūdė ir turi mažą tirpumą priemaišoms, tokioms kaip siera ir fosforas. Šie elementai sudaro žemos lydymosi temperatūros plėveles prie grūdelių ribų, kurios trūksta veikiant susitraukimo įtempiams.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Suvirinant austenitinius plienus visada siekti nedidelės ferito dalies (3–10 %). Tai apsaugo nuo karštųjų įtrūkimų. Patikrink sudėtį pagal Schaeffler diagramą: nikelio ekvivalentas (Ni + 0,5 Mn + 30 C) prieš chromo ekvivalentą (Cr + Mo + 1,5 Si + 0,5 Nb). Nelegiruotam plienui: anglies ekvivalentas CEV laikyti žemiau 0,45 %, kitaip susidarys martensitas dėl per greito aušinimo. Išankstinis pašildymas ir lėtas aušinimas sumažina riziką.