Cheminė pasyvacija
Cheminė pasyvacija pašalina laisvą geležį nuo paviršiaus ir paspartina oksidų sluoksnio susidarymą, sudarydama vienalytį apsauginį nuo korozijos sluoksnį. Tai apsaugo nuo įtrūkimų ir porų susidarymo.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Cheminė pasyvacija – tai procesas, kai laisva geležis metalo paviršiuje cheminės reakcijos su deguonimi ar kitais oksidatoriais būdu paverčiama geležies sulfatu (FeSO4). Šio proceso metu paviršiuje susidaro plonas, vienalytis oksidų sluoksnis, kuris neleidžia geležiai liestis su kitomis koroziją sukeliančiomis medžiagomis.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Pasyvacija padidina suvirinimo siūlės tąsumą ir atsparumą įtrūkimams. Ji neleidžia laisvai geležiai reaguoti su deguonimi ir sudaryti korozinio sluoksnio, kuris gali sukelti įtrūkimus ir poras. Tačiau nepilnas ar neteisingai atliktas pasyvacijos procesas gali sudaryti netolygų oksidų sluoksnį, o tai savo ruožtu sukelia vietinę koroziją ir pažeidimus.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Siekiant užtikrinti veiksmingą cheminę pasyvaciją, reikia imtis šių priemonių:
• Prieš suvirinimą naudokite tinkamą dezoksidantą laisvai geležiai nuo paviršiaus pašalinti.
• Po suvirinimo laikykite suvirinimo siūlę aplinkoje su mažu deguonies kiekiu arba po apsauginiu gaubtu, kad greičiau susidarytų oksidų sluoksnis.
• Stebėkite aušinimo temperatūrą ir laiką, kad pasyvacija būtų vienoda. Per greitas aušinimas gali lemti nepilną oksidų sluoksnio susidarymą.