Chromo afinitetas
Chromo afinitetas apibūdina stiprų chromo ryšį su deguonimi ir anglimi. Tai lemia stabilius oksidų sluoksnius ant paviršiaus ir Karbidasų susidarymą viduje, kas padidina kietumą ir atsparumą korozijai.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Chromas turi didelį afinitetą deguoniui ir angliesiui. Įprastomis sąlygomis jis suformuoja ploną, stabilizuotą oksidų sluoksnį ant paviršiaus, kuris apsaugo nuo korozijos. Medžiagos viduje chromas reaguoja su angliesiu, sudarydamas karbidus, kurie padidina kietumą.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Didelis chromo afinitetas gali sukelti problemų, jei medžiaga netinkamai suvirinama. Per greitai aušinant susidaro stiklo kietumo martensitas, kuris padidina kietumą, bet sumažina atsparumą lūžiams. Per lėtai aušinant susidaro stambi grūdėta struktūra, kuri sumažina sitkumą ir atsparumą deformacijos greičiui. Be to, korozija gali išlikti ar net pablogėti, jei oksidų sluoksnis nesusidaro visiškai.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų instrukcijos
Norint optimaliai išnaudoti chromo afinitetą, svarbu suvirinimo metu medžiagą apdoroti apsaugotoje aplinkoje arba po apsauginėmis dujomis (pvz., argonu). Aušinimo etapai turi būti kontroliuojami: per greitas aušinimas gali sukelti stiklo kietumo Martenzitasą (t8/5 < 5 s), o per lėtas aušinimas – stambią grūdėtą struktūrą ir sumažėjusį sitkumą (t8/5 > 25 s). Po suvirinimo siūlė turi būti gerai nuvalyta, kad ne liktų korozijos.