Dendritasų atšakų atstumas
Dendritasų atšakų atstumas yra atstumas tarp augimo linijų (Dendritasų) metale kietėjimo proceso metu. Mažas atstumas sudaro smulkią, stipriai sujungtą struktūrą, o didelis atstumas – plačią, mažiau sujungtą struktūrą.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Metalui stingstant dendritai auga iš kristalų branduolių. Atstumas tarp šių Dendritasų, dendritinės šakos atstumas, nustatomas aušimo greičio. Greitai auštant kristalinis audinys auga greitai ir sudaro glaudžiai sujungtas struktūras su mažu atstumu tarp Dendritasų. Lėtai auštant audinys auga lėčiau ir sudaro plačias, mažiau sujungtas struktūras su didesniu atstumu.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Per didelis dendritinės šakos atstumas gali sukelti smulkiagrūdę struktūrą, o tai pablogina mechanines savybes, tokias kaip stiprumas ir tąsumas. Tai padidina įtrūkimų ir lūžių riziką. Per mažas atstumas gali sukelti stipriai sujungtą, stiklo kietumo struktūrą, o tai taip pat sukelia karštuosius įtrūkimus ir mažą formuojamumą.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Norint optimaliai kontroliuoti dendritinės šakos atstumą, svarbu reguliuoti suvirinimo siūlės aušimo greitį. Tai galima pasiekti pasirenkant tinkamus suvirinimo metodus (pvz., TIG suvirinimas ploniems plienams) ir pritaikant uždelsimo laikus po suvirinimo. Tikslas yra pasiekti dendritinės šakos atstumą nuo maždaug 10 iki 50 mikrometrų, priklausomai nuo konkretaus metalo ir norimų mechaninių savybių.