Difunduojantis vandenilis
Vandenilio dalis kietėjimo struktūroje, kuri gali laisvai judėti per kristalų gardelę. Jis kaupiasi defektuose ir gali sukelti uždelsto lūžio įtrūkimus suvirinimo siūlėse.
Vandenilis suvirinant yra klasikinė problema. Jis patenka į lanką iš drėgmės, rūdžių ar purvo, o tada nukeliauja į skystą suvirinimo vonelę. Kai metalas sukietėja, vandenilis nebegali išeiti ir vėliau perplėšia struktūrą – dažnai tik po kelių valandų ar dienų. Tai vadinama šaltiaisiais įtrūkimais, ir jie ypač klastingi, nes jų iš karto nematai.
Kad to išvengtum, galioja paprasta taisyklė: neleisk vandeniliui iš viso patekti. Elektrodai turi būti sausi ir pagal instrukcijas išdžiovinti. Suvirinimo vieta turi būti švari – nuvalyk rūdis, dažus, alyvą ir drėgmę. Kritiniams plienams padeda išankstinis pašildymas, o po to neleisk siūlei per greitai atvėsti. Jei dirbi su didelio stiprumo plienais, geriau naudok pridėtines medžiagas su mažu vandenilio kiekiu – jos taip pat turi atitinkamą žymėjimą.