Slydimo juosta
Slydimo juosta – tai plona linija metalo paviršiuje, susidaranti dėl ciklinės plastinės deformacijos. Dislokacijos išeina į paviršių ir palieka laiptelį, kuris koncentruoja įtempimą. Būtent ten prasideda dauguma nuovargio įtrūkimų.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Kintamos apkrovos metu dislokacijos metalo grūde juda pirmyn ir atgal tam tikrose slydimo plokštumose. Kai šios dislokacijos išeina į paviršių, susidaro mikroskopinės pakopos – jos vadinamos ekstruzijomis ir intruzijomis. Su kiekvienu apkrovos ciklu šios pakopos auga. Jos veikia kaip įpjova ir stipriai padidina vietinę įtampą.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Suvirinimo siūlės dažnai turi vidines įtampas ir aštrius perėjimus prie siūlės krašto. Ten, veikiant eksploatacinei apkrovai, pirmiausia susidaro slydimo juostos. Iš slydimo juostos greitai atsiranda mikrolydis – o iš jo nuovargio plyšys. Ypač kritiška tai kietoms, martensitinėms struktūroms: jos negali panaikinti slydimo juostų plastine deformacija. Per didelis siūlės paviršiaus šiurkštumas taip pat skatina slydimo juostų susidarymą.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Sumažinkite visas įpjovas prie suvirinimo siūlės. Nušlifuokite siūlės perėjimus lygiai (šiurkštumas Rz < 20 µm). Rutulinis ar adatinis smūginis apdorojimas sukuria gniuždomąsias vidines įtampas paviršiniame sluoksnyje – tai žymiai sulėtina slydimo juostų susidarymą. Kontroliuokite aušimo laiką t8/5: nelegiruotų plienų t8/5 laikykite tarp 10 ir 25 sekundžių, kad išvengtumėte martensito. Jei slydimo juostos jau yra, padeda tik visiškas iššlifavimas ir naujas siūlės įvertinimas.