Kietumas
Kietumas – tai medžiagos atsparumas kito kūno įsiskverbimui. Plienuose jis dažniausiai matuojamas HRC (Rokvelas) arba HB (Brinelis). Kietumas atsiranda dėl anglies ir terminio apdorojimo (grūdinimo + atleidimo).
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Kietumas – tai ne kas kita, o atsparumas kūnui, kuris bando įsiskverbti. Matuojant daroma būtent tai: Rokvelas įspaudžia deimantinį kūgį ir pateikia HRC, Brinelis naudoja rutulį HB, Vikersas – deimantinę piramidę HV. Pliene kietumas atsiranda dėl to, kad anglis įstringa gardelėje ir ją įtempia. Tai yra . Prie to prisideda kietieji , kurie minkštesnėje struktūroje sėdi kaip žvyras betone. Be anglies niekas netaps kietas, galima grūdinti, kol vanduo užvirs.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Kietumas ir eina vienas prieš kitą. Kas tampa kietesnis, tas tampa trapesnis, visada. Suvirinant kietumo nereikia, jis gaunamas: kaip kietumo smailė . Praktikoje vertė apie 350 HV ten laikoma riba, nuo kurios tampa nemalonu. Atvirkščiai, per minkštas taip pat blogai. Suminkštėjusi zona pasiduoda esant apkrovai, o įrankyje ašmenys tiesiog įlenda.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų instrukcijos
Matuok, o ne spėliok. Greitam testui užtenka dildės: jei kimba, plienas minkštas, jei slysta, jis kietas. Skaičiams, kuriuos galima užsirašyti, naudok kietumo matuoklį ir matuok šalia siūlės, o ne viduryje. Jei tapo per kietas, padeda arba . Ir visada pasiteirauk, kokia skalė turima omenyje. HRC, HB ir HV negalima perskaičiuoti mintyse, o kas vis tiek tai daro, kalba apie skaičius, kurių nėra.