Aukštatemperatūrė oksidacija
Aukštatemperatūrė oksidacija – tai cheminė metalų reakcija su deguonimi aukštoje temperatūroje, be skystų elektrolitų. Ji sudaro tankų zundro sluoksnį, kuris veikia atsparumą.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Padidėjusioje temperatūroje metalai reaguoja su deguonimi iš oro ir sudaro oksidų sluoksnį. Šis procesas nepriklauso nuo skystų elektrolitų ir aprašomas chemine lygtimi 4Fe + 3O₂ → 2Fe₂O₃.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Aukštatemperatūrė oksidacija gali sudaryti tankų zundro sluoksnį, kuris apsaugo medžiagą nuo tolesnės oksidacijos. Tačiau ji taip pat gali sukelti deformacijas ir stiprumo nuostolius, jei sluoksnis per storas arba blogai sukimba. Tai gali atsirasti ypač esant aukštai temperatūrai ir ilgai apkrovai.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Norint išvengti aukštatemperatūrės oksidacijos, metalai prieš naudojimą aukštatemperatūrėje aplinkoje turi būti gerai apsaugoti. Tai galima pasiekti plonu silicio arba titano oksidų sluoksniu. Suvirinant svarbu kontroliuoti temperatūrą, kad ji nebūtų per aukšta ir ne sukeltų per didelės oksidacijos. Be to, reikėtų rinktis metalus, turinčius didelį atsparumą oksidacijai.