Inokuliuota
Inokuliavimas – tai smulkialytis metodas, kai dirbtinai įterpti užuomazgai sukuria kristalizacijos centrus ir smulkina struktūrą. Tai neleidžia nekontroliuotai augti stambiems grūdeliams ir pagerina mechanines savybes.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Inokuliavimas – tai procesas, kai į lydymosi vonią įterpiami dirbtiniai užuomazgai (dažnai metalai ar puslaidininkiniai elementai). Šie užuomazgai sukuria kristalizacijos centrus ir pradeda kietėjimą tam tikrose vietose. Dėl to medžiagos struktūra tampa smulkesnė ir vienodesnė.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Inokuliuota medžiaga turi geresnes mechanines savybes: didesnį stiprį, sitkumą ir formuojamumą. Ji mažiau linkusi įtrūkti ir formuoti poras. Tačiau inokuliavimas gali nepavykti, jei medžiaga apdorojama neteisingai (pvz., per aukšta temperatūra ar netinkamas laikas). Tai sukelia nekontroliuotą stambiagrūdę struktūrą ir blogas mechanines savybes.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Norint sėkmingai atlikti inokuliavimą, reikia laikytis šių žingsnių:
1. Paruošti užuomazgus: paruošti užuomazgus (pvz., silicio ar aliuminio) tinkamos formos ir dydžio.
2. Temperatūruoti lydymosi vonią: pašildyti lydymosi vonią iki tinkamos temperatūros, kad užuomazgai ištirptų.
3. Įterpti užuomazgus: įdėti užuomazgus į lydymosi vonią ir gerai išmaišyti.
4. Lydyti ir atvėsinti: leisti medžiagai išsilydyti, tada kontroliuojamai atvėsinti, kad būtų pasiekta norima struktūra.