Tarpkristalinė segregacija
Tarpkristalinė segregacija – tai pašalinių atomų kaupimasis sąsajose tarp kristalitų kietėjimo metu. Tai padidina karštųjų įtrūkimų ir korozijos jautrumą.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Aušinant lydinius, priemaišų atomai (pvz., deguonis, azotas ar vandenilis) gali susikaupti kristalitų ribose. Ši segregacija gali atsirasti dėl nepilnos dezoksidacijos ar cheminių reakcijų kietėjimo metu.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Tarpkristalinė segregacija padidina karštųjų įtrūkimų jautrumą, nes susikaupę priemaišų atomai mažina kristalų ribų kietumą ir atsparumą įtempimams. Be to, ji gali padidinti korozijos jautrumą, nes skatina chemines reakcijas segregacijos vietose. Tai gali sukelti ankstesnį metalo pažeidimą.
Dirbtuvės praktika ir veiksmų nurodymai
Norint išvengti tarpkristalinės segregacijos, svarbu atlikti kruopščią dezoksidaciją ir lydymosi laiką išlaikyti kuo trumpesnį. Aukštos kokybės plienams taip pat gali padėti apsauginių dujų (pvz., argono) naudojimas, siekiant neleisti priemaišų atomams patekti į suvirinimo zoną. Aušinimas turi būti kontroliuojamas, kad vyktų tolygus kietėjimas ir minimalūs įtempimai.