Tarpkristalinis šaltasis įtrūkis
Vėlai atsirandantis įtrūkis termiškai veikiamoje zonoje, kurį skatina difunduojantis vandenilis, martensitinė struktūra ir dideli vidiniai įtempimai. Jis dažniausiai eina grūdelių ribomis ir gali atsirasti uždelstai po aušinimo.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Tarpkristalinis šaltasis įtrūkis atsiranda vandeniliui difunduojant į metalą, ypač kai tai martensitinė struktūra. Šis procesas gali vykti suvirinimo metu arba po jo ir sukelia vietinius įtempimus medžiagoje. Laikui bėgant šie įtempimai gali didėti ir sukelti įtrūkius, kurie dažniausiai eina išilgai grūdų ribų.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Tarpkristalinis šaltasis įtrūkis gali sukelti rimtų kietumo problemų ir įtrūkių suvirinimo siūlėje. Jis ypač pavojingas, nes gali atsirasti su vėlavimu, kai medžiaga jau atvėsusi. Tai gali sukelti netikėtų gedimų eksploatuojant detalę.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Norint išvengti tarpkristalinio šaltojo įtrūkio, svarbu kuo labiau sumažinti vandenilio difuziją suvirinimo metu. Tai galima pasiekti naudojant dezoksidantus ir kruopščiai aušinant. Temperatūra šilumos poveikio zonoje turi būti reguliuojama taip, kad būtų išvengta martensitinės struktūros. Esant medžiagoms su dideliu vandenilio kiekiu, reikėtų apsvarstyti papildomas priemones, pvz., vandenilio pašalinimo metodus arba mažai vandenilio turinčių lydinių naudojimą.