Kapiliarinis efektas
Kapiliarinis efektas įtraukia skysčius į siauriausius tarpus prieš gravitaciją, todėl atliekant skverbimosi patikrą smulkūs paviršiaus defektai patikimai užpildomi ir tampa matomi.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Kapiliarinis poveikis – tai reiškinys, kai skysčiai traukiasi į siaurus plyšius ar įtrūkimus išilgai paviršiaus. Tai vyksta dėl įtampos skirtumo tarp skysčio ir gretimų medžiagų. Skysčio paviršiaus įtampa yra didesnė nei įtampa ties ribomis su kietuoju kūnu, todėl atsiranda traukos jėga.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Atliekant skvarbos patikrą plieninėms dalims, kapiliarinis poveikis gali įtraukti skysčius į smulkius paviršiaus defektus, tokius kaip įtrūkimai ar plyšiai. Tai padaro defektus matomus ir palengvina jų aptikimą. Be kapiliarinio poveikio daugelis šių defektų nebūtų tokie ryškūs, o tai galėtų lemti klaidingą diagnozę.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Norint efektyviai panaudoti kapiliarinį poveikį, reikia laikytis šių žingsnių:
1. Naudokite skystį su didele paviršiaus įtampa, pvz., vandenilio vandenį arba alkoholį.
2. Įsitikinkite, kad tikrinamos medžiagos paviršius yra švarus ir sausas.
3. Atlikite skvarbos patikrą uždarote sistemoje, kad būtų užtikrintas nuolatinis skysčio tiekimas.
4. Atidžiai stebėkite paviršiaus pokyčius ir dokumentuokite visus matomus defektus.