Makroskopiniai pirmos rūšies liekamieji įtempimai
Makroskopiniai pirmos rūšies liekamieji įtempimai – tai mechaniniai įtempimai, pasiskirstę didesniuose gaminio tūriuose, atsirandantys dėl netolygių plastinių deformacijų ar temperatūrų skirtumų. Jie gali pabloginti medžiagos stiprumą ir elgseną esant apkrovai.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Makroskopiniai pirmos rūšies liekamieji įtempimai atsiranda dėl nehomogeninių plastinių deformacijų ar šiluminių gradientų medžiagoje. Šie įtempimai yra mechaninės jėgos, pasiskirsčiusios didesniuose tūriuose, kurios susidaro medžiagos viduje.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Šie įtempimai gali kritiškai paveikti gaminio stiprumą ir sukelti įtrūkimus ar deformacijas. Suvirinant medžiaga dėl netolygių plastinių deformacijų aušimo metu gali atsidurti įtempime, o tai gali sukelti karštuosius įtrūkimus ar suvirinimo siūlės gedimą.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų instrukcijos
Norint sumažinti makroskopinius pirmos rūšies liekamuosius įtempimus, svarbu užtikrinti tolygų gaminio aušimą. Tai galima pasiekti naudojant kontroliuojamas aušinimo priemones, tokias kaip aušinimo sienelės ar aušinimo šaltiniai. Suvirinant siūlės ilgį ir medžiagą reikia parinkti taip, kad plastinės deformacijos būtų tolygiai pasiskirsčiusios. Aušimo trukmė neturi būti per trumpa, kad neatsirastų įtempimai, bet ir ne per ilga, kad medžiaga nebūtų per daug apkrauta.