Makroskopinis sukibimo defektas
Makroskopinis sukibimo defektas yra didelio ploto metalurginio ryšio tarp suvirinimo medžiagos ir pagrindinės medžiagos nebuvimas, nustatomas šlifuoto pjūvio analizėje.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Makroskopinis sujungimo defektas atsiranda dėl trūkstamo arba nepilno metalurginio ryšio tarp suvirinimo medžiagos ir pagrindinės medžiagos. Tai gali sukelti per žema suvirinimo temperatūra, per trumpas laikymo laikas arba nepakankamas slėgis į suvirinimo siūlę.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Makroskopinis sujungimo defektas sukelia silpną ryšį tarp suvirinimo medžiagos ir pagrindinės medžiagos. Tai gali lemti įtrūkimus, lūžimą arba suvirinimo siūlės nesėkmę, ypač esant apkrovai. Šlifų analizė parodo šiuos trūkstamus ryšius kaip aiškius tarpus arba nepilną struktūrą.
Dirbtuvės praktika ir veiksmų nurodymai
Norint išvengti makroskopinių sujungimo defektų, svarbu teisingai nustatyti suvirinimo temperatūrą ir laikymo laiką. Taip pat būtinas pakankamas slėgis suvirinimo siūlei. Įtartinais atvejais reikia atlikti šlifų analizę, kad būtų patikrinta ryšio kokybė.