Oksidų intarpas
Oksidų intarpai yra kieti, nemetaliniai deguonies junginiai (pvz., Al₂O₃, SiO₂), kurie susidaro lydymosi vonelėje ir lieka įšalusioje siūlėje. Jie veikia kaip vidiniai įpjovimai: trikdo jėgų srautą, mažina tąsumą ir gali sukelti įtrūkimus.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Oksidų intarpai susidaro, kai deguonis lydymosi vonioje reaguoja su tokiais elementais kaip aliuminis, silicis, manganas arba titanas. Šios reakcijos metu susidaro kietos oksidų dalelės. Paprastai šios dalelės kaip šlakas pakyla į paviršių. Kai lydalas per greitai stingsta arba šlakas nevisiškai pašalinamas, dalelės lieka įstrigusios siūlėje. Jos yra trapios ir turi skirtingą šiluminį plėtimąsi nei plienas. Dėl to ties dalelių ribomis susidaro įtempių pikų.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Oksidų intarpai veikia kaip vidiniai įpjovos. Jie sumažina smūginį tąsumą ir suvirinimo siūlės ilgaamžiškumą. Esant dinaminei apkrovai nuo šių intarpų gali atsirasti įtrūkimų. Ypač pavojingi yra linijiniai arba plokštuminiai intarpai, nes jie susilpnina skerspjūvį. Didelio stiprumo plienuose oksidų intarpai gali sukelti trapų lūžį. Taip pat sumažėja atsparumas korozijai, nes intarpai tampa vietinės korozijos židiniais.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Venkite oksidų intarpų – švarios siūlės briaunos: kruopščiai nušlifuokite arba nušveiskite rūdis, apnašas, riebalus ir dažus. Naudokite tinkamas apsaugines dujas su pakankamu srautu (pvz., argonas arba mišrios dujos, 10–15 l/min), kad užkirstumėte kelią deguoniui patekti. Veskite elektrodą arba vielą tolygiai, kad šlakas galėtų iškilti į paviršių. Daugiasluoksnio suvirinimo metu po kiekvieno sluoksnio visiškai pašalinkite šlaką šlako kūju ir vieliniu šepečiu. Laikykite išankstinio pašildymo ir tarpinio sluoksnio temperatūrą nustatytose ribose, kad išvengtumėte per greito stingimo. Po suvirinimo vizualiai ir neardomaisiais tyrimo metodais patikrinkite siūlę, ar nėra intarpų.