Pasyvinio sluoksnio analizė
Pasyvinio sluoksnio analizė – tai chromo ir geležies oksidų nustatymas pasyvintuose nerūdijančio plieno paviršiuose elektrocheminiais ar spektroskopiniais metodais. Ji parodo apsauginį poveikį prieš taškinę koroziją.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Pasyvinio sluoksnio analizė tiria chromo ir geležies oksidus nerūdijančio plieno paviršiuose, susidariusius dėl korozijos procesų. Šie oksidai sudaro ploną sluoksnį, apsaugantį medžiagą nuo tolesnės korozijos.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Nepakankamas ar per plonas pasyvinis sluoksnis gali sukelti padidėjusią taškinę koroziją. Tai gali sukelti įtrūkimus ir mechaninių savybių praradimą. Todėl prieš suvirinant svarbu išanalizuoti pasyvinį sluoksnį ir prireikus jį stabilizuoti.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų instrukcijos
Prieš suvirinant nerūdijančio plieno ruošinį, paviršių reikia apdoroti apsaugine nuo korozijos priemone. Tai galima atlikti pasyvinant arba chromuojant. Tada pasyvinį sluoksnį reikia patikrinti spektroskopiniais metodais (pvz., Ramano spektroskopija), siekiant užtikrinti, kad jis būtų stabilus ir pakankamai plonas. Jei apsaugos nėra, reikia atlikti papildomą apdorojimą.