Pasyvinio sluoksnio degradacija
Pasyvinio sluoksnio degradacija – tai apsauginio oksido sluoksnio praradimas pasyvinamuose metaluose dėl cheminių poveikių ar mechaninės apkrovos, dėl ko pagrindinė medžiaga vėl tampa aktyvi ir padidėja ėduonis.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Pasyvinimo sluoksnio degradacija pasireiškia ant pasyvuojamų metalų, tokių kaip plienas. Šis sluoksnis susideda iš tankios oksidų plėvelės, kuri apsaugo medžiagą nuo korozijos. Kai šis sluoksnis pažeidžiamas dėl cheminio poveikio (pvz., druskos rūgšties) ar mechaninės apkrovos (pvz., trinties), pagrindinė medžiaga vėl suaktyvėja ir pradeda koroduoti.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Pasyvinimo sluoksnio degradacija padidina medžiagos jautrumą korozijai. Tai gali sukelti įtrūkimus, deformacijas ir sutrumpėjusį tarnavimo laiką. Suvirinimo baseine medžiaga gali greitai koroduoti, jei oksidų sluoksnis neapsaugotas, o tai sukelia nevisaverčius suvirinimo siūlių sujungimus ar net metalinės sienelės išsilydymą.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų instrukcijos
Norint išvengti pasyvinimo sluoksnio degradacijos, reikia imtis šių priemonių:
• Naudokite švarias suvirinimo medžiagas ir įrankius.
• Laikykite suvirinimo baseiną sausą ir apsaugokite jį nuo cheminio poveikio.
• Prieš suvirindami metalą, atlikite pasyvinimo apdorojimą (pvz., chromavimą).
• Lėtai atvėsinkite suvirinimo siūlę, kad pasyvinimo sluoksnis atsistatytų.