Plastinė mikroheterogeniškumas
Plastinė mikroinhomogeniškumas – tai netolygus plastinių deformacijų pasiskirstymas grūdelių ar fazių lygmenyje, kurį sukelia skirtingos orientacijos ir slydimo sistemų aktyvumas. Jis sukelia antrosios rūšies vidinius įtempimus.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Plastinė mikroinhomogeniškumas atsiranda dėl netolygios plastinės grūdelių ar fazių deformacijos medžiagoje. Tai vyksta, kai skirtingos medžiagos dalys turi skirtingas orientacijas arba yra aktyvios skirtingos slydimo sistemos. Deformacija nevyksta tolygiai visose medžiagos srityse.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Šis mikroinhomogeniškumas gali sukelti antrosios rūšies vidinius įtempimus, kurie savo ruožtu gali sukelti įtrūkimus ir lūžio vietas medžiagoje. Suvirintose jungtyse tai gali atsirasti ypač tada, kai medžiaga deformuojama netolygiai arba kai joje yra skirtingų fazių.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Siekiant sumažinti plastinį mikroinhomogeniškumą, svarbu, kad medžiaga būtų deformuojama tolygiai ir kad suvirinimo parametrai, tokie kaip temperatūra ir įtampa, būtų tiksliai laikomasi. Sudėtingų medžiagų ar suvirintų jungčių su skirtingomis fazėmis atveju reikia kruopščiai parinkti suvirinimo procesą ir parametrus, kad būtų sumažintas mikroinhomogeniškumas.