Plastinė zona
Siaura sritis tiesiai prieš įtrūkimo viršūnę, kurioje viršijama medžiagos takumo riba. Jos dydis iš esmės veikia įtempimų būseną ir sitkumą.
Kai įtrūkimas ruošinyje yra veikiamas apkrovos, prie jo viršūnės kaupiasi įtempiai. Jei medžiaga pakankamai taki, ji ten plastiškai deformuojasi, įtrūkimo viršūnė atbukėja, ir įtrūkimui reikia daugiau energijos, kad toliau plistų. Tačiau aukšto stiprumo plienuose ši deformacijos zona yra maža, nes medžiaga beveik nepasiduoda – įtrūkimas išlieka aštrus ir greitai plinta trapiuoju būdu.
Suvirinant dažnai padarai dar blogiau: terminio poveikio zona tampa kieta ir trapi, o dėl susitraukimo atsiranda vidiniai įtempiai, kurie įtrūkimą dar labiau „traukia“. Be to, vandenilis traškina struktūrą. Rezultatas – maža, kieta zona, kuri negali sulaikyti įtrūkimo.
Praktiškai tai reiškia: imk medžiagą su geru takumu, pašildyk detalę, kad nesusidarytų kieta struktūra, ir neleisk siūlei po suvirinimo per greitai atvėsti. Aštrias briaunas ir įpjovas turi iš anksto švariai nušlifuoti – kiekviena įpjova yra įtrūkimo pradžios taškas. Jei tikrini kietumą ir siūlė per kieta, padeda tik viena: terminis apdorojimas arba suvirinimo parametrų keitimas.