Bandymo ir matavimo neapibrėžtis
Bandymo ir matavimo neapibrėžtis parodo, kaip stipriai gali skirtis kietumo bandymų rezultatai. Ji atsižvelgia į tokius veiksnius kaip mašina, bandytojas ir bandinys.
Fizikinis-cheminis poveikio mechanizmas
Bandymo ir matavimo neapibrėžtis apibūdina didžiausią kietumo matavimo verčių nuokrypį nuo idealaus vidurkio. Ši neapibrėžtis atsiranda dėl įvairių šaltinių, tokių kaip mašinos netikslumas, žmogiškosios klaidos atliekant bandymą ar netolygios tiriamojo bandinio savybės.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Didelė bandymo ir matavimo neapibrėžtis gali lemti klaidingą kietumo klasifikaciją. Dėl to medžiaga gali būti pripažinta netinkama, nors iš tikrųjų ji viršija nurodytas kietumo ribas arba atvirkščiai. Tai gali sukelti saugos problemų arba nepageidaujamų išlaidų, jei gaminys grąžinamas.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Siekiant sumažinti bandymo ir matavimo neapibrėžtį, reikėtų:
• Kietumo matavimo mašiną reguliariai kalibruoti (pvz., kas 6 mėnesių).
• Bandytojas turi reguliariai kelti kvalifikaciją, kad išlaikytų įgūdžius.
• Bandiniai turi būti pakankamai reprezentatyvūs visam ruošiniui.
• Prireikus atlikti papildomą kietumo bandymą rezultatams patvirtinti.