Bandymo instrukcija
Bandymo instrukcija privalomai nustato, kaip tikrinama suvirinimo siūlė: bandymo metodą, prietaisų nustatymus, bandymo apimtį ir leistinas ribines vertes. Be aiškių nurodymų kiekvienas tikrintojas tikrina skirtingai – tai lemia nevienodus rezultatus ir nepastebėtus defektus. Ji užtikrina pakartojamus bandymo duomenis ir apsaugo nuo brangaus perdarymo ar konstrukcijos suirimo.
Fizikinis-cheminis poveikio mechanizmas
Bandymo instrukcija nustato, kokiu fizikiniu metodu tiriama suvirinimo siūlė: įvedamos ultragarso bangos, rentgeno spinduliuotė peršviečia konstrukciją arba skvarbieji dažai įsiskverbia į paviršinius įtrūkimus. Ji apibrėžia tikslius parametrus, tokius kaip dažnis, įtampa, įsiskverbimo laikas ir signalų įvertinimas. Tik esant pastovioms bandymo sąlygoms matavimo vertes galima patikimai priskirti faktinei defektų būklei.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Nesanti ar neteisinga bandymo instrukcija sukelia dvi rizikas: kritiniai defektai, tokie kaip įtrūkimai, nesuliejimo defektai ar poros, nepastebimi, nes pasirinktas netinkamas metodas arba bandymo sritis neapima visos vietos. Arba metodas nustatytas per jautrus – tada atsiranda nekenksmingų rodmenų, dėl kurių atliekami nereikalingi remonto suvirinimo darbai. Abu atvejai kainuoja laiką, pinigus ir gali susilpninti konstrukcijos stiprumą.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Prieš kiekvieną bandymą darbo vietoje turi būti galiojanti bandymo instrukcija, o tikrintojas ją turi suprasti. Joje pateikiami konkretūs nurodymai: bandymo metodas pagal standartą (pvz., vizualinė patikra pagal ISO 17637, ultragarsinis pagal ISO 17640), prietaisų kalibravimo būklė, bandymo apimtis procentais, vertinimo grupė pagal ISO 5817 ir reikalingas paviršiaus paruošimas. Esant nukrypimams – pavyzdžiui, netinkamam paviršiaus šiurkštumui ar per mažam apšvietimo stiprumui – bandymą reikia sustabdyti ir ištaisyti.