Reaktyvusis dujų įsisavinimas lydymo vonelėje
Reaktyvusis dujų įsisavinimas lydymo vonelėje – tai nepageidaujama deguonies arba azoto difuzija iš procesinės atmosferos į skystą metalą, dėl kurios metalas tampa trapus ir susidaro nemetaliniai intarpai.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Deguonis ir azotas difunduoja iš procesinės atmosferos į skystą metalą. Šį procesą lemia koncentracijų skirtumas tarp atmosferos ir lydymo vonelės. Difuzija – tai fizinis procesas, kai atomai arba molekulės juda iš didesnės koncentracijos srities į mažesnės koncentracijos sritį.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Reaktyvusis dujų įsisavinimas sukelia suvirinimo siūlės trapumą, nes deguonis ir azotas chemiškai reaguoja su metalu. Dėl to gali susidaryti nemetaliniai intarpai, tokie kaip silikatų arba oksidų intarpai, kurie mažina medžiagos stiprumą ir kietumą. Be to, trapumas gali padaryti suvirinimo siūlę jautresnę įtrūkimams ir karštiesiems įtrūkimams.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Kad reaktyvusis dujų įsisavinimas būtų kuo mažesnis, lydymo vonelė turėtų būti laikoma uždaroje sistemoje, kad būtų sumažintas kontaktas su atmosfera. Tai galima pasiekti naudojant apsaugines dujas, tokias kaip argonas arba helis. Procesinė atmosfera turėtų būti reguliariai analizuojama ir kontroliuojama, siekiant užtikrinti, kad deguonies ir azoto koncentracijos neviršytų leistinų ribų. Renkantis lydymo dujas, reikia atkreipti dėmesį, kad jos nereaguotų su metalu ir nesukeltų trapumo.