Įtrūkio kraštų trintis
Įtrūkio kraštų trintis – tai priešlaikinis įtrūkio šoninių plokštumų užsidarymas dėl plastinių deformacijų ar oksidacinių sluoksnių. Tai sumažina įtampos intensyvumą ir padidina įtrūkio angą.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Įtrūkio kraštų trintis atsiranda, kai įtrūkiai iškrovimo fazės metu užsidaro per anksti. Tai gali sukelti plastinės deformacijos arba oksidaciniai sluoksniai. Oksidaciniai sluoksniai mechaniškai uždaro įtrūkius, o plastinės deformacijos gali tiesiogiai suspausti įtrūkio šonines plokštumas.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Įtrūkio kraštų trintis padidina įtampą įtrūkio šoninėse plokštumose, todėl įtrūkio anga didėja. Tai gali pakeisti struktūrą ir pabloginti mechanines medžiagos savybes. Dirbtuvėse tai gali sukelti nepageidaujamų suvirinimo defektų, tokių kaip karštieji įtrūkiai ar deformacijos.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų instrukcijos
Norint išvengti įtrūkio kraštų trinties, svarbu atlikti kruopštų suvirinimo siūlės iškrovimą ir valymą. Tai galima pasiekti naudojant dezoksidatorius ir kontroliuojamą aušinimą. Tinkamas šilumos įvedimo laikas (t8/5) yra labai svarbus, norint stabilizuoti struktūrą ir išvengti įtrūkio kraštų trinties.