Deguonies segregacija liejinių struktūrose
Deguonies segregacija liejinių struktūrose – tai deguonies ir oksidinių likučių kaupimasis kietėjimo proceso pakraštyje, dėl ko atsiranda vietinių silpnųjų zonų.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Deguonies segregacija atsiranda, kai deguonis paskutinėse liejinio aušimo fazėse patenka į paviršių. Šį procesą gali sukelti oro srautai arba nepilna dezoksidacija.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Deguonies segregacija sukelia vietines silpnąsias zonas liejinio struktūroje, kurios suvirinimo metu gali sukelti įtrūkimų ar lūžių. Šios silpnosios zonos yra ypač pavojingos, jei yra įtempių zonose.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Norint išvengti deguonies segregacijos, liejimo metu reikia kruopščiai atlikti dezoksidaciją. Tai galima pasiekti naudojant dezoksidantus. Be to, svarbu kontroliuoti aušimą ir sumažinti oro srautus liejimo patalpoje. Suvirinimo metu šias silpnąsias zonas reikia lokalizuoti ir pataisyti prieš tęsiant suvirinimą.