Šešėlinės projekcijos spinduliuotės patikra
Šešėlinės projekcijos spinduliuotės patikra naudoja taškinius spinduliuotės šaltinius, kad kontrastingai parodytų smulkius įtrūkimus ar poras metalo dalyse. Naudojamas geometrinio padidinimo efektas.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Šešėlinė spindulinė patikra naudoja taškinius spinduliuotės šaltinius, tokius kaip rentgeno arba gama spinduliai. Šie spinduliai prasiskverbia pro metalą ir yra fiksuojami plėvelėje arba skaitmeninėje detektorių plokštėje. Geometrinių formų (pvz., įtrūkimų ar porų) padidinimas pasiekiamas naudojant specialią registravimo geometriją, kai šaltiniai ir imtuvai yra gana toli vienas nuo kito.
Metalurginė svarba ir rizika suvirinant
Ši patikra ypač naudinga smulkiems įtrūkimams ar poroms suvirinimo siūlių srityse, nes užtikrina didelę skyrą ir tikslų vietos nustatymą. Per mažas atstumas tarp šaltinio ir imtuvo gali lemti nepakankamą padidinimą, o per didelis atstumas pablogina vaizdo kokybę. Neteisingi nustatymai gali sukelti, kad mažesni defektai bus nematomi arba neteisingai interpretuojami.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų instrukcijos
Sėkmingai šešėlinei spindulinei patikrai būtina laikytis teisingos registravimo geometrijos. Tai reiškia, kad atstumas tarp šaltinio ir imtuvo bei atstumas tarp šaltinio ir bandinio turi būti tiksliai išlaikyti. Tipiškas nustatymas galėtų būti: šaltinio-imtuvo atstumas 100 cm ir bandinio-šaltinio atstumas 50 cm. Spinduliuotės šaltinis turėtų būti lygiagretus bandiniui, kad būtų užtikrintas aiškus padidinimas.