Svyravimų lūžis
Svyravimų lūžis yra medžiagų gedimas veikiant pasikartojančiam mechaniniam stresui, kai įtrūkimai nuolat didėja ir medžiaga palaipsniui gali sulūžti.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Virpesinis lūžis atsiranda, kai medžiaga veikiama ciklinių mechaninių apkrovų (pvz., virpesių ar kintamųjų apkrovų). Mikroskopiniai įtrūkimai medžiagoje su kiekvienu apkrovos ciklu toliau vystosi ir galiausiai tai sukelia medžiagos sulūžimą, dažnai be pastebimos makroskopinės deformacijos prieš suirimą.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Virpesinis lūžis gali atsirasti suvirinimo siūlės srityse, ypač esant aukšto dažnio apkrovai. Jis sukelia staigų ir dažnai nenuspėjamą medžiagos suirimą, kas ypač pavojinga detalėms, patiriančioms dideles apkrovas, pavyzdžiui, mašinose ar lėktuvuose.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Norint išvengti virpesinio lūžio, renkantis medžiagas ir suvirinant reikia atkreipti dėmesį į mechaninę apkrovą. Esant aukšto dažnio apkrovai, patartina naudoti medžiagas su gera cikline plastiškumu arba specialius suvirinimo metodus (pvz., kietinimo priemones). Aušinimo greitis ir suvirinimo siūlės struktūra turi būti kontroliuojami taip, kad nesusidarytų stiklo kietumo fazės.