Spaltbruchfacette
Spaltbruchfacetten – tai lygūs, kristalografiniai lūžio paviršiai, atsirandantys žemoje temperatūroje arba esant dideliam apkrovimo greičiui išilgai specifinių tinklinių plokštumų. Jie sukelia trapumą ir padidina įtrūkimų riziką.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Spaltbruchfacetten atsiranda dėl trapaus atsiskyrimo išilgai kristalografinių tinklinių plokštumų. Tai vyksta žemoje temperatūroje arba esant dideliam apkrovimo greičiui, kai medžiaga nebėra elastinga ir vietoj to trapuoju būdu atsiskiria.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Spaltbruchfacetten padidina įtrūkimų ir lūžių jautrumą. Jie daro medžiagą minkštesnę ir mažiau kietą, o tai sumažina stiprumą. Tai gali būti didelė rizika ypač standžioms medžiagoms, tokioms kaip plienas.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Norint išvengti Spaltbruchfacetten, svarbu kontroliuoti suvirinimo siūlę ir prieš suvirinimą temperuoti medžiagą. Esant dideliam apkrovimo potencialui, reikėtų rinktis žemą temperatūrą ir lėtą aušinimo greitį. Aušinimo laikas turi būti bent 25 sekundžių, kad būtų pasiektas pakankamas grūdelių stambėjimas.