Įtempių intensyvumo faktorius
Įtempių intensyvumo faktorius K apibūdina įtempių koncentraciją prie įtrūkimo viršūnės. Jis priklauso nuo tempimo įtempių, įtrūkimo ilgio ir detalės geometrijos. Kai K viršija medžiagos rodiklį K_IC, įtrūkimas staiga pradeda plisti.
Fizikinis-cheminis poveikio mechanizmas
Prie įtrūkimo viršūnės įtempiai susikaupia. Teoriškai ten įtempiai tampa begaliniai. Įtempių intensyvumo faktorius K nurodo šios koncentracijos stiprumą. K apskaičiuojamas iš vardinių įtempių, įtrūkimo ilgio ir geometrijos faktoriaus. Vienetas yra MPa·√m. Kiekviena medžiaga atlaiko iki kritinės vertės K_IC. Jei K mažesnis už K_IC, įtrūkimas lieka stabilus arba auga tik lėtai. Jei K didesnis už K_IC, įtrūkimas staiga plyšta toliau.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Suvirinimo siūlėse dažnai būna mažų įtrūkimų ar pradinių įtrūkimų. Be to, suvirinimo liekamieji įtempiai sukuria didelius tempimo įtempius. Abu veiksniai padidina įtempių intensyvumo faktorių K. Šilumos poveikio zonoje gali susidaryti martensitas. Martensitas turi mažą atsparumą trapiam irimui K_IC. Tada pakanka jau mažo įtrūkimo, kad K viršytų K_IC. Įtrūkimas plinta trapiuoju būdu ir be išankstinio įspėjimo. Vandenilis suvirinimo medžiagoje sustiprina šią grėsmę.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Venkite įtrūkimų kruopščiai paruošdami suvirinimo siūlę ir naudodami tinkamas papildomas medžiagas. Laikykitės nustatytos išankstinio kaitinimo temperatūros. Tai sulėtina aušimą ir neleidžia susidaryti kietam martensitui. Sumažinkite suvirinimo liekamuosius įtempius tikslinga suvirinimo seka arba atleidimu nuo įtempių. Jei po suvirinimo randate įtrūkimą, išmatuokite jo ilgį ir įvertinkite jį pagal irimo mechanikos metodą. Jei K viršija leistiną vertę, įtrūkimas turi būti visiškai pašalintas ir iš naujo suvirintas.