Titano gama celės korozijos barjeras
Savaiminis itin gerai sukibusio titano dioksido sluoksnio (TiO2) susidarymas kontaktuojant su deguoningomis terpėmis. Tai suteikia medžiagai išskirtinį cheminį atsparumą agresyviose aplinkose.
Titanas ore iškart suformuoja tankų, stipriai prilipusį oksidų sluoksnį. Tai yra priežastis, kodėl titanas paprastai toliau nekoroduoja – sluoksnis blokuoja deguonį. Suvirindamas turi atsižvelgti į šį sluoksnį: kai tik pakeli medžiagą virš rekristalizacijos temperatūros, ji godžiai sugeria deguonį, azotą ir vandenilį iš aplinkos. Tai daro suvirinimo siūlę trapią ir linkusią įtrūkti.
Todėl suvirinimo zoną ir vėstančią medžiagą būtinai turi apsaugoti apsauginėmis dujomis (argonu) – taip pat ir už siūlės pusės. Ruošinio paviršius prieš suvirinimą turi būti be riebalų ir oksidų, kitaip įtrauksi teršalų į siūlę. Po suvirinimo švarią siūlę atpažinsi iš sidabriškai blizgančios spalvos. Mėlyni ar pilki plotai reiškia: čia buvo per mažai apsauginių dujų, sluoksnis sunaikintas ir medžiaga jau patyrė žalą.