Titano suvirinimo siūlės užterštumas
Tarpgyslinių ištirpusių dujų, tokių kaip deguonis, azotas arba vandenilis, absorbcija į lydalą, sukelianti drastišką sitkumo praradimą ir titano sistemos trapėjimą.
Titanas suvirinant yra itin jautrus deguoniui, azotui ir vandeniliui iš aplinkos oro. Kai šios dujos patenka į lydalą, medžiaga tampa kieta ir trapi – dalis tada sulūžta veikiant apkrovai. Tai dažnai atpažinsi iš melsvo arba pilko siūlės atspalvio, kuris rodo, kad apsauginių dujų uždengimo nepakako.
Todėl turi visiškai uždengti siūlę ir šilumos poveikio zoną apsauginėmis dujomis, taip pat ir užpakalinėje pusėje. Paviršius prieš suvirinimą turi būti be riebalų ir oksidų, ir turi išlaikyti kuo mažesnį šilumos tiekimą, kad lydalas būtų trumpas. Jei siūlė po suvirinimo yra pakeitusi spalvą, toje srityje ji paprastai yra netinkama ir turi būti perdaryta.