Karštis kietumas
Karštis kietumas – tai metalo kietumas esant aukštai temperatūrai. Jis parodo, kaip gerai medžiaga elgiasi esant aukštai darbinei temperatūrai ir išlaiko savo plastiškumą.
Fizikinis-cheminis veikimo mechanizmas
Karštis kietumas apibūdina metalo kietumą aplinkos temperatūroje. Tai medžiagos termostabilumo rodiklis, t. y. jos gebėjimas plastiškai deformuotis aukštoje temperatūroje nesutrūkinėjant.
Metalurginė reikšmė ir rizika suvirinant
Suvirinant karštis kietumas gali būti svarbus veiksnys. Medžiaga su dideliu karščio kietumu aukštoje temperatūroje geriau plastiškai deformuojasi ir mažiau trūkinėja. Tačiau per didelis karščio kietumas gali sukelti padidėjusį kietumą, dėl kurio suvirinimo siūlė tampa kietesnė ir sunkiau apdirbama.
Dirbtuvių praktika ir veiksmų nurodymai
Norint nustatyti metalo karščio kietumą, dažnai naudojamas specialus bandymo prietaisas. Suvirinant svarbu parinkti medžiagą taip, kad ji turėtų tinkamą karščio kietumą, siekiant išvengti tiek trūkių, tiek per didelio medžiagos kietumo. Paprastai karščio kietumas turėtų būti tarp 200 ir 400 HV, priklausomai nuo konkrečios taikymo srities.