Juostinė struktūra
Juostinė, lygiagreti struktūros sudedamųjų dalių išsidėstymo forma, atsirandanti dėl netolygaus legiravimo elementų pasiskirstymo valcavimo metu. Tai lemia kryptingai priklausomus mechaninius rodiklius.
Juostinė struktūra atsiranda, kai priemaišos, tokios kaip siera ir oksidai, valcuojant išsitempia į ilgį. Taip gauni struktūrą su silpnomis, dryžuotomis vietomis. Kai tada suvirindamas turi įtempimų statmenai skardos paviršiui, šios juostos gali įtrūkti – tai lamelinis įtrūkimas, kuris lūžta terasų pavidalu.
Jei turi elementų, apkrautų storio kryptimi, imk plieną su Z kokybe. Juose žymiai mažiau sieros ir jie specialiai tam tikrinami. Suvirinant: naudok mažai vandenilio turinčią medžiagą, t. y. bazinius elektrodus arba kietmetinį vielą su mažu difuzinio vandenilio kiekiu. O suvirinimo seką planuok taip, kad susitraukimo įtempimas nespaustų statmenai skardos paviršiui.
Jei įtari stiprią juostinę struktūrą, verta atlikti ultragarsinį patikrinimą, kad rastum dublikatus skardoje.