Laikinas atsparumas
Wöhlerio kreivės sritis, kurioje detalė prieš lūždama atlaiko tik ribotą skaičių svyravimų. Ji apibūdina stiprumą esant įtempiams, didesniems už ilgaamžį atsparumą.
Kiekvienas apkrovos ciklas deformuoja medžiagą įtempių koncentracijos vietose. Įtrūkose, porose ar šlako intarpuose įtempiai susikaupia, ten po daugelio ciklų atsiranda mažyčiai įtrūkimai. Jie auga su kiekvienu apkrovos ciklu, kol likęs skerspjūvis tampa per silpnas ir detalė staiga lūžta. Tai vadiname nuovargiu, o laikinoji riba apibūdina būtent šią įtrūkimų augimo sritį.
Suvirinant visada atsiranda įtrūkų: perėjimai tarp siūlės ir pagrindinės medžiagos, šaknis ir įsilydymo įtrūkai veikia kaip įtrūkimų pradžios taškai. Be to, stambiagrūdė ar Martenzitas inė suvirinimo struktūra ir suvirinimo liekamieji įtempiai veikia kaip papildomas vidutinis įtempis. Todėl suvirinimo jungtis esant kintamai apkrovai atlaiko žymiai mažiau nei pagrindinė medžiaga.
Dirbtuvėse tai reiškia: nušlifuok siūlės perėjimus lygiai, išvalyk šaknį ir uždėk priešingą siūlę. Nušlifuok įsilydymo įtrūkus. Siūlės perėjimų smūginis apdirbimas ar plaktukavimas sukuria gniuždomuosius liekamuosius įtempius ir labai padeda. Storas plokštes pakaitink, laikyk tarpinę temperatūrą, o vibracijai jautrias dalis atkaitink įtempimams mažinti. Ir dinamiškai apkrautose konstrukcijose leistinus įtempius turi apriboti pagal taisykles.